Aušinimo skystis

Skirtingos aušinimo skysčio spalvos gaminiams suteikiamos dėl vienos priežasties – reikia atskirti skirtingas produkcijos rūšis. Vienas aušinimo skystis su silikatais, kiti be jų, su boratais arba be jų. Kiekvienas gamintojas gali rinktis spalvas kokias tik nori, todėl reikia kreipti dėmesį tik į tai, kokį aušinimo skystį siūlo įsigyti automobilio gamintojas ir perkant žiūrėti į skysčio sudėtį.

Vairuotojai mėgina taupyti pirkdami ne importuoto aušinimo skysčio, o pagaminto Lietuvoje. Jei nurodytas tikslus gamintojas ir rekvizitai, tai pirkti yra saugu. Teisingai daro tie, kas nepasitiki abstrakčiais užrašais, tokiais kaip „Made in EU“. Gamintojas, kuris nerodo savo vardo – abejotinos kokybės. Taip pat dalis specialistų nerekomenduoja pirkti aušinimo skysčio gaminto Rytų šalyse. Taip yra, nes jų kokybės kontrolė Lietuvoje ribota.

Kilus klausimui, ar koncentruotas aušinimo skystis turi būti skiedžiamas vandeniu, žinokite, kad jis būtinai turi būti praskiestas distiliuotu vandeniu. Negavęs vandens, koncentruotas aušinimo skystis žiemą gali sustingti. Lygiomis dalimis skiestas aušinimo skystis puikiai funkcionuos ir esant –35 ºC temperatūrai. Automobilių varikliai, eksploatuojami dideliame šaltyje, veiks kaip nauji: nerūdys, negadins detalių, neužšals.

Dar patarimas vairuojantiems asmenims yra tas, kad nežinodami, kur turi būti pilamas aušinimo skystis į automobilį, norint papildyti skysčio atsargas, tai verčiau to ir nedaryti be specialisto. Viešoje interneto erdvėje galima rasti tokių klausimų kaip šis: „kur reiktų pilti aušinimo skystį (antifrizą) ar tiesiai į radiatorių atsukus kamštelį, ar į bakelį kuris yra prie akumuliatoriaus, ir iki kokios ribos pilti, ar ten yra pažymėta riba kažkur?“. Kaip matote, neišmanant automobilio veikimo principų net ir paprastas darbas gali tapti sudėtingu. Jei esate tokioje situacijoje, tai važiuokite į auto-servisą.